28 LPL nustatymas iš genitalijų tepinėlio (Chlamydia trachomatis, ureaplasma urealyticum, ureaplasma parvum, mycoplasma hominis, mycoplasma genitalium, neisseria gonorrhoeae, trichomonas vaginalis, Herpes simplex 1 (HSV-1), Herpes simplex 2 (HSV-2), Haemophilus ducreyi, Cytomegalo virus (CMV), Chlamydia trachomatis LGV, Treponema pallidum, Varicella-zoster virusas (VZV), Candida: albicans, krusei, glabrata, dubliniensis, parapsilosis, tropicalis, lusitaniae, Megasphaera 1, Lactobacillus spp., Bacteroides fragilis, Gardnerella vaginalis, su bakterine vaginoze asocijuojamos bakterijos (BVAB2), Atopobium vaginae, Mobiluncus spp.)

Šis tyrimas skirtas nustatyti 28 patogenus, kurie gali sukelti lytinių organų infekcijas ir apima įvairias bakterijas, grybelius bei virusus. Tikslingai nustačius sukėlėją lengviau diagnozuoti infekcijas, užtikrinant, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis.

Kada reikia atlikti šį tyrimą?

• Jei patiriate simptomus, tokius kaip niežulys, skausmas, nenormalus išskyrų kiekis, genitalijų opos, paraudimas ar kitus lytinių organų infekcijos simptomus.
• Kai įtariama, kad infekcija gali būti sukelta kelių patogenų;
• Jei infekcija dažnai kartojasi ir reikia nustatyti specifinius sukėlėjus;
• Jei yra netipinių simptomų;
• Nėščiosioms, siekiant užkirsti kelią galimoms komplikacijoms tiek motinai, tiek kūdikiui.

Chlamydia trachomatis - viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų sukėlėjų. Chlamidijos infekcija dažnai gali būti besimptomė, ypač jos ankstyvosiose stadijose. Infekcijas sukelia tiek vyrams, tiek moterims, ji gali pažeisti įvairias kūno vietas, įskaitant genitalijas, tiesiąją žarną, gerklę. Neturint simptomų, neišgydyta chlamidijos infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas, lėtinės infekcijos, Reiterio sindromas. Pirmieji simtomai pasireiškia per 1-3 savaites po užsikrėtimo. Moterims atsiranda nenormalios išskyros iš makšties, skausmas šlapinantis, kraujavimas tarp menstruacijų, skausmas lytinių santykių metu. Vyrams atsiranda nenormalios išskyros iš varpos, pasireiškia skausmas šlapinantis, sėklidžių skausmas bei patinimas.  Reguliari patikra ir nedelsiant pradėtas gydymas yra labai svarbūs, siekiant išvengti komplikacijų ir sumažinti kitų asmenų užkrėtimo riziką.

Neisseria gonorrhoeae - gonorėja yra plačiai paplitusi infekcija, kuria užsikrečiama per oralinius, vaginalinius ar analinius lytinius santykius. Simptomai įprastai pasireiškia praėjus 1–14 dienų po lytinio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Daugumai moterų simptomai nepasireiškia, tačiau gali atsirasti kraujavimas tarp menstruacijų ar lytinių santykių metu, skausmas ar deginimas šlapinantis. Neaptikta, negydoma arba netinkamai gydoma, infekcija gali išplisti į viršutinius lytinius takus ir išsivystyti komplikuota gonokokinė infekcija, kuri sukelia dubens uždegimines ligas, negimdinį nėštumą, nevaisingumą moterims ir varpos edemą, epididimitą vyrams.

Mycoplasma genitalium - ši bakterija dažniausiai infekuoja šlaplę, gimdos kaklelį, o jos sukelta infekcija gali būti ir besimptomė. Negydoma infekcija kai kuriais atvejais gali sukelti rimtesnes komplikacijas, tokias kaip uretros ar gimdos kaklelio uždegimas, nevaisingumas.

Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum - šios bakterijos gali būti natūraliai randamos lytiniuose organuose (gimdoje, kiaušidėse, prostatos liaukoje),  dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar ligų. Tam tikrais atvejais gali sukelti infekcijas ir simptomus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kuri lytinių organų vieta veikiama patogeniškai.

Trichomonas vaginalis - labiausiai pasaulyje paplitęs nevirusinis lytiškai plintantis sukėlėjas. T. vaginalis gali įtakoti nenormalių makšties išskyrų atsiradimą (trichomonozę) moterims, o vyrams sukelia 10~12% visų ne gonokokinio uretrito atvejų. Infekcija gali būti besimptomė mažiausiai 50% moterų ir 70~80% vyrų.

Herpes simplex 1/2 infekcijos perduodamos per kontaktą su HSV herpes žaizdose, gleivinės paviršiuose, lytinių organų sekrete ar burnos sekrete. HSV-1 ir HSV-2 gali išsiskirti iš normaliai atrodančios burnos ar lytinių organų gleivinės ar odos. Paprastai žmogus gali užsikrėsti HSV-2 tik lytinių organų kontakto su asmeniu, sergančiu HSV-2 infekcija, metu. Tačiau oralinis lytinis aktas iš asmens, užsikrėtusio oraliniu HSV-1, gali sukelti lytinių organų HSV-1 infekciją. Perdavimas dažniausiai įvyksta kontaktuojant su užsikrėtusiu partneriu, kuris neturi matomų pažeidimų ir kuris gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Dauguma asmenų, užsikrėtusių HSV, yra besimptomiai arba jiems būdingi labai lengvi simptomai, kurie nepastebimi arba yra painiojami su kitomis odos ligomis. Kai pasireiškia simptomai, pūslelinės pažeidimai paprastai atsiranda kaip viena ar kelios pūslelės ant lytinių organų, tiesiosios žarnos, burnos, aplink juos. Vidutinis pradinės herpeso infekcijos inkubacinis laikotarpis yra nuo 2 iki 12 dienų po kontakto. Pūslelės plyšta ir palieka skausmingas opas, kurios gijimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Šių simptomų atsiradimas vadinamas pirmuoju herpeso „protrūkiu“ arba epizodu. Klinikinės genitalijų pūslelinės apraiškos skiriasi nuo pirmojo ir pasikartojančio (t. y. vėlesnio) protrūkio. Pirmasis herpeso protrūkis dažnai siejamas su ilgesniu gijimo periodu, padidėjusiu viruso plitimu (dėl to padidėja HSV perdavimo tikimybė) ir sisteminiais simptomais, įskaitant karščiavimą, kūno skausmus, limfmazgių padidėjimą ar galvos skausmą.

Treponema pallidum - tai bakterija, sukelianti sifilį, lėtinę sisteminę infekciją, galinčią progresuoti per keturias stadijas. Pirminiai simptomai pasireiškia po 10 - 90 dienų , dažniausiai per 3 savaites (21 dieną). Pagrindinis simptomas yra neskausminga opa, kuri atsiranda infekcijos vietoje. Opa gali būti sunkiai pastebima ir dažnai išnyksta per 3–6 savaites net be gydymo, tačiau periodiškai gali atsinaujinti. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas yra esminiai siekiant išvengti infekcijos progresavimo.

Chlamydia trachomatis LGV - vienas iš chamidijos bakterijos sukeliamų ligų yra lymphogranuloma venerum (LGV). LGV yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia specifiniai Chlamydia trachomatis serovarai (L1, L2, L3). Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per lytinius santykius: vaginalinius, analinius ir oralinius. Pirminis simptomas yra mažos, neskausmingos pūslelės ar opos lytinių organų ar tiesiosios žarnos srityje, kurios dažnai nepastebimos. Pasireiškia per 3-30 dienų po užkrėtimo. Negydžius gali išsivystyti lėtiniai uždegimai, limfmazgių, tiesiosios žarnos pažeidimai, reprodukcinės sistemos problemos.

Cytomegalo virus (CMV) - tai herpesvirusų šeimos narys, sukeliantis lėtines infekcijas. Nors CMV dažniausiai nėra laikomas specifine lytiškai plintančia infekcija, jis gali būti perduodamas per lytinį kontaktą. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių CMV, nepatiria jokių simptomų, tačiau kai kuriems asmenims gali pasireikšti simptomai, panašūs į mononukleozę (karščiavimas, nuovargis, raumenų skausmai,gerklės skausmas, patinę limfmazgiai). CMV inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 3 iki 12 savaičių po užsikrėtimo. Dauguma sveikų žmonių išgyvena besimptomę arba lengvą infekciją, po kurios virusas lieka organizme latentės formoje ir gali būti reaktyvuotas ateityje, ypač esant imuninės sistemos susilpnėjimui Jei nėščioji pirmą kartą užsikrečia CMV nėštumo metu, virusas gali būti perduotas vaisiui. Tai gali sukelti įgimtą CMV infekciją, kuri gali turėti rimtų pasekmių.

Haemophilus ducreyi - bakterija, sukelianti lytiškai plintančią infekciją, pasireiškiančia skausminga opų liga. Infekcija prasideda kaip mažas, raudonas mazgelis ant genitalijų ar išangės srities, kuris greitai virsta skausminga, atvira opa. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 4 iki 10 dienų po užsikrėtimo. Negydoma infekcija sukelia didelį skausmą ir diskomfortą, ypač šlapinantis ir lytinių santykių metu. Rekomenduojama atlikti, jei ant lytinių organų matomos opos, tačiau gauti neigiami Treponema pallidum, HSV 1/2 tyrimų rezultatai.

Varicella zoster - šis virusas gali sukelti Herpes zoster ligą, kuri pasireiškia skausmu, deginimo pojučiu, niežėjiu, bėrimais. Inkubacinis laikotarpis nuo viruso reaktyvacijos iki simptomų pasireiškimo gali būti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Pirmieji simptomai dažnai yra skausmas ar diskomfortas prieš bėrimų atsiradimą.

Kandidozė yra labai dažna liga, kuri bent kartą gyvenime paveikia iki 75 % moterų. Ją dažniausiai sukelia Candida albicans; tačiau atsiranda kitos Candida rūšys, tokios kaip krusei, glabrata, dubliniensis, parapsilosis, tropicalis, lusitaniae. Tipiški kandidozės simptomai yra niežulys, makšties skausmas, skausmas lytinio santykių metu, išorinė dizurija ir nenormalios išskyros iš makšties. Vyrams atsiranda paraudimas bei niežėjimas varpos galvutėje, baltos išskyros po apyvarpe, blogas kvapas, skausmas lytinių santykių metu. Negydant uždegimai pasikartoja,  gali paskatinti antrines bakterines infekcijas, sukelti šlapimo takų infekcijas, reprodukcinės sistemos komplikacijas.

Bakterinė vaginozė (BV) yra klinikinis sindromas, kuris dažniausiai pasižymi neįprastomis makšties išskyromis, priešlaikinio gimdymo sukėlimu. Gali pasitaikyti menopauzės laikotarpiu. BV pasižymi sumažėjus ar išnykstant Lactobacillus spp. bakterijoms, Gardnerella vaginalis padidėjimu, padidėjusiais potencialiai patogeniniais bakterijų kompleksais, įskaitant Atopobium vaginae, Megasphaera 1 tipo, su bakterine vaginoze asocijuojamomis bakterijomis (BVAB2), Bacteroides spp., Mobiluncus spp. BV klinikiniai simptomai apima makšties pH padidėjimą, makšties išskyras ir nemalonų  kvapą. BV susijusi su padidėjusia rizika susirgti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, endometritu, dubens uždegimine liga, pooperacine abortų ar histerektomijos infekcijomis, padidėjusia rizika užsikrėsti ŽIV ir rimtomis nėštumo komplikacijomis, įskaitant persileidimą ar ankstyvą gimdymą. BV yra labai paplitusi reprodukcinio amžiaus moterims ir yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys ieško gydymo pas sveikatos priežiūros specialistus.