Laura Jonikaitė: žmonės vis rečiau nori užsiimti savigyda

„Mano praktikoje pastaruosius keletą metų žmonės dažniausiai noriai vakcinuojasi. Aišku, retkarčiais pasitaiko pacientų, kurie yra prieš skiepus arba prieš kai kurias vakcinas. Bet nuo erkinio encefalito, gripo, pneumokokinės infekcijos žmonės skiepijasi noriai“, – pasakoja sostinės „Rezus.lt“ klinikos šeimos gydytoja ir kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Laura Jonikaitė. Su gydytoja kalbamės apie šeimos gydytojo praktikos aktualijas, sezonines ligas bei psichoterapijos sintezę su šeimos medicina.

 

- Ką savo praktikoje pastebite po kelių COVID-19 viruso bangų ir buvusių karantinų?

- Pastebiu, kad žmonės labiau rūpinasi sveikata, tikrinasi profilaktiškai. Susirgę ūmia liga pacientai nori atlikti reikalingus tyrimus, kad būtų kuo tiksliau nustatoma diagnozė.

Pavyzdžiui, klasikinis kasdieninis atvejis: diferencijuoti bakterinę ligą nuo virusinės, kad būtų paskirtas reikalingas gydymas. Savo praktikoje matau, kad žmonės vis rečiau nori užsiimti savigyda net kalbant apie tokias paprastas ligas kaip peršalimas.

Mūsų gyvenimo kokybę, įpročius karantino metu reikšmingai paveikė ir tai, kad dauguma buvo izoliuoti, mažiau socializavosi, atsirado daugiau baimių, atsitraukimo, streso atlikti anksčiau atrodžiusius įprastus dalykus.

Žinoma, po buvusių COVID-19 bangų ir karantinų stebiu ir užleistų ligų atvejų, kai pacientai nesikreipė į gydymo įstaigas. Ypač lėtinėmis ligomis sergantieji bijodami užsikrėsti vengė vykti į polikliniką. Todėl nebuvo stebima būklė, nebuvo atlikti tyrimai arba nebuvo galimybių patekti pas specialistus.

Norisi pasidžiaugti, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria ir psichikos sveikatai. Mažėja stigma apie ją kalbėti, kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą, žmonės domisi ir kreipiasi pagalbos.

Pacientai po pandemijos tapo atsargesni dėl sveikatos, noriai atlieka tyrimus. Tačiau yra pacientų, kurie pervargę, daug dirba ir neskiria pakankamai laiko rūpesčiui savimi, sportui, mitybai – dažnai apie tai išduoda atlikti tyrimai.

Daug neurologinių nusiskundimų. Nuovargį, nemigą bei suprastėjusią nuotaiką lemia ir įvairių vitaminų trūkumas (pvz., vitaminai B3, B5, B12, vitaminas D, vitaminas C) bei žalingi įpročiai kaip rūkymas, alkoholio vartojimas. Įvairios ligos lemia, kad vitaminai su maistu pasisavinami prasčiau. Šiais laikais dirbantis ir aktyvus žmogus nori būti energingas, produktyvus, todėl skiria daugiau dėmesio sveikatai, nori ją susigrąžinti kaip įmanoma greičiau. Tam efektyviai pasitarnauja intraveninė vitaminų terapija.

 

- Ruduo kaip kasmet mums įteikia negalavimų puokštę – tai ir varvanti nosis, kosulys, ir gerklės skausmas. Kokias peršalimo ligų prevencijos priemones ir patarimus išskirtumėte?

- Kuo giliau mokausi apie žmogaus sveikatą, vis labiau suprantu, kad mums visiems šiuo metu labiausiai trūksta pačių paprasčiausių bazinių poreikių tenkinimo. Tai kokybiškas miegas, laikantis miego higienos. Darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba, kokybiškas bendravimas – artumo poreikio patenkinimas, sportas, meditacijos, laisvalaikis.

Sakyčiau, kad tai yra bazė, kurią mes skubančiame gyvenime dažnai nustumiame į antrą planą ir galvojame, jog pakaks išgerti stebuklingą piliulę ir būsime sveiki. Gera emocinė sveikata itin reikšmingai veikia mūsų imunitetą ir padeda išvengti ligų.

Peršalimo ligoms ir kitoms ligoms svarbu reikiamas vitamino D kiekis. Rekomenduojama išsitirti vitamino D kiekį kraujyje, kad būtų galima paskirti reikalingą dozę. Taip pat vitamino C vartojimas, pakankamas skysčių vartojimas, bei kitų vitaminų ir elektrolitų atsargų papildymas, atkūrimas.

 

- Bendrosios praktikos gydytojos darbo lauke integruojate kognityvinės elgesio terapijos modelius ir praktikas. Kaip tai dera tarpusavyje?

- Kognityvinės elgesio terapijos žinios man stipriai padeda dirbant šeimos gydytoja. Padeda daug geriau suprasti pacientus, jų baimes, nerimo priežastis, gynybinius mechanizmus, vengimą. Padeda atpažinti depresijos, panikos sutrikimo, perdegimo ir kitus sutrikimus, kuriuos įvairių testų pagalba per kelias minutes galime įvertinti kabinete ir esant reikalui galiu siųsti pacientus pas reikiamus specialistus. Taip pat pasidalinu rekomendacijomis, kaip užkirsti kelią problemos gilėjimui. Psichoterapinės žinios leidžia matyti žmogų kaip vientisą organizmą, o ne tik gydyti skaudamą vietą ar pažeistą organą. Man svarbu konsultacijos metu kiekvienam žmogui skirti kokybišką dėmesį ir pakankamai laiko.

 

- Pasidalinkite, kaip siekiate harmoningo ir klinikinio profesionalumo neprarandančio santykio su pacientu? Kiek konsultacijai įtakos turi kartais hiperbolizuoti pacientų lūkesčiai ir norai?

- Tikriausiai kiekvienas gydytojas turi savo taisykles ar įsitikinimus, kaip dirbti su pacientais. Mano manymu, aš ir pacientas esame tarsi komanda, kurioje abu svarbūs. Aš, kaip gydytoja, turiu suteikti suprantamą informaciją, pasirinkimų variantus, paaiškinti apie galimybes ir galimas pasekmes. O pacientas – daryti pasirinkimus sveikatos klausimais, laikytis suteiktų rekomendacijų.

Manau, kad nesusikalbėjimą ar keistus pacientų lūkesčius sukelia nepakankamas žinių kiekis, baimės, skirtingas situacijos matymas. Dažnai pasitaiko, kad pacientai ateina prisiskaitę įvairiausių straipsnių „Google“, įtardami sau diagnozes ir tikrai smarkiai sunerimę.

Nerekomenduoju to daryti, geriau pasaugokite savo nervų sistemą ir šiuos klausimus aptarkite gydytojo kabinete, kuris skirs reikalingus tyrimus.

O jei kalbėtume apie pacientų ar jų artimųjų norus ar įgeidžius, jie negali prasilenkti su gydymo algoritmais ir svarbiausia, kad norai nepakenktų sveikatai.

Visą straipsnį galite skaityti: https://lsveikata.lt/is-gyvenimo/laura-jonikaite-zmones-vis-reciau-nori-uzsiimti-savigyda-15267