AST | Asparagininė aminotransferazė

Asparagininė transaminazė (AST) - yra įvairiausiuose audiniuose, įskaitant kepenys, širdies raumenį, skeleto raumenis, smegenis, inkstus, plaučius, kasą, eritrocitus ir leukocitus, tačiau didžiausias aktyvumas aptinkamas kepenyse ir skeleto raumenyse. Padidėjęs AST fermento aktyvumas dažniausiai vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Ūmaus hepatito metu AST aktyvumas padidėja inkubacinio periodo pabaigoje (6–7 dienos iki atsirandant geltai). Fermentinio aktyvumo maksimumas pasiekiamas ligoniui pageltus. AST aktyvumo padidėjimai vis dėlto dažniausiai būna susiję su kepenų patologija, nors gali būti randami ir raumeninio audinio griuvimo, navikų nekrozės, gangrenos, šoko, hipoksijos metu. Esant ūmiam kepenų funkcijos nepakankamumui, padidėja AST ir ALT, sumažėja gliukozės koncentracija. Kepenų ligų atvejais AST ir ALT rodikliai didėja nebūtinai kartu ir nebūtinai vienodu mastu. Nedidelį arba vidutinį AST lygio padidėjimą taip pat galima stebėti po alkoholio nurijimo arba vaistų, kurių sudėtyje yra penicilino, salicilatų arba opiatų, suvartojimo.

Rekomendacijos:

• Rekomenduojama profilaktiškai atlikti 1 kartą per metus, kaip vienas iš pagrindinių kepenų funkcijos rodiklių, ligų diagnostikai ir gydymo kontrolei atliekamas periodiškai pagal gydytojo nurodymus.
• Tyrimo rezultatams turi įtakos vartojami vaistai, mityba, alkoholis.
• Tyrimo paėmimui reikalinga atvykti nevalgius 12 val.