Chromas

Chromas būtinas visavertei insulino molekulės sąveikai su ląstelių paviršiumi. Chromo trūkumas organizme dažniausiai pasitaiko badaujant, kūdikiams – esant nepakankamai mitybai motinos pienu. Chromo trūkumas dažnai būna susijęs su encefalopatija, neuropatija. Paprastai užtenka vienkartinės 250µg chromo dozės greitai ir visiškai koreguoti chromo trūkumą. Pernelyg gausus chromo vartojimas gali sukelti toksinius simptomus. Ūmus toksiškumas (pasitaiko dirbantiems pramonėje) pasireiškia ūmia tubuline nekroze, ūmiu hepatitu, konvulsijomis. Chromo garai yra kvėpavimo takų kancerogenas. Chromo maisto priedų vartojimas sveikiems asmenims ir sergantiesiems sunkia diabeto forma neturi jokio teigiamo efekto. Chromas gali būti plaučių, skrandžio, kvėpavimo takų, širdies - kraujagyslių sistemos sutrikimų, kepenų, inkstų, širdies raumens distrofijos, mažakraujystės, odos alerginių reakcijų ir daugelio kitų negalavimų priežastimi.