CMV IgM | Citomegalo viruso IgM antikūnai

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija yra dažna žmonių virusinė infekcija. Maždaug 50 proc. žmonijos yra infekuoti šiuo virusu to nežinodami. CMV infekcija retai pasireiškia klinikiniais požymiais, o jei pasireiškia, tai simptomais, panašiais į gripo ar infekcinės mononukleozės.

Pavojinga CMV infekcija nėščiosioms ir asmenims su silpna imunine sistema.

Užsikrėtus CMV, jis gali išlikti organizme visą gyvenimą ir jei žmogus sveikas, nekelti jokio nerimo.

CMV plinta nuo žmogaus žmogui per kūno skysčius, pavyzdžiui, kraują, seiles, šlapimą, spermą ir motinos pieną. Serganti CMV infekcija nėščioji gali perduoti virusą savo kūdikiui.

CMV taip pat gali plisti:

• vertikaliu, perinataliniu būdu (virusu užsikrėtusi nėščioji užkrečia vaisių nėštumo, gimdymo metu ar naujagimį maitindama krūtimi);
• po ilgo ar artimo sąlyčio su užsikrėtusiu žmogumi, jei nesilaikoma rankų higienos, ar kitų atsargumo priemonių;
• perpilant viruso nešiotojo kraujo;
• transplantuojant organus;
• lytinių santykių metu.

Apie 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui per gimdą. Pirmą kartą susirgus CMV infekcija nėštumo metu, perdavimo rizika vaisiui yra apie 50 proc. Pogimdyvinę CMV infekciją lemia viruso buvimas gimdos kaklelio sekrete, bet dar dažnesnis infekcijos šaltinis – motinos pienas. Citomegalo virusas ypač pavojingas vaisiui, naujagimiui, sergantiesiems piktybinėmis ligomis, AIDS, esant sunkiam įgimtam imunodeficitui, ligoniams, kuriems perpiltas kraujas arba atlikta organų persodinimo operacija.

CMV infekcijos diagnozė turi būti patvirtinama laboratoriniais tyrimais:

• ligoniui nustatoma mažakraujystė, kraujyje būna sumažėjęs trombocitų skaičius, padidėjusi bilirubino ir kepenų fermentų koncentracija, sumažėja bendras baltymo kiekis, pakinta jo frakcijos;
• specifiniais tyrimais nustatomas pats virusas (ryklės sekrete, šlapime, kraujyje, bronchų išplovose, audiniuose) ar specifiniai baltymai prieš jį (kraujo serume);
• nustačius, kad nėščioji pirmą kartą užsikrėtė citomegalijos virusu ar infekcija paūmėjo, gali būti tiriamas ir vaisiaus kraujo serumas.

Dažniausiai CMV infekciją tenka atskirti nuo Epštein - Bar infekcinės mononukleozės, taip pat nuo ŽIV ūminio retrovirusinio sindromo, virusinių hepatitų, kitos kilmės pneumonijų.

Geri higienos įgūdžiai yra geriausia prevencija prieš CMV. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi didžiausią užsikrėtimo riziką, tačiau naudojamos atsargumo priemonės sumažina ją sveikatos priežiūros įstaigose. Atsargumo priemonės, padedančios išvengti užsikrėtimo:

• Kuo dažniau plauti rankas. Trinti rankas su muilu ne mažiau kaip 15-20 sek. ypatingai po sąlyčio su kūdikių ir mažų vaikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis.
• Vengti kontakto su ašaromis ir seilėmis bučiuojant verkiantį vaiką. Šios atsargumo priemonės ypatingai turi laikytis nėščiosios.
• Vengti dalintis tomis pačiomis stiklinėmis ar kitais stalo įrankiais. CMV gali plisti per bendrai naudojamus indus bei įrankius.
• Saugiai šalinti panaudotas vienkartines higienos priemones. Tvarkant panaudotas vienkartines higienos, slaugos priemones, vengti kontakto su kūno skysčiais, neliesti nešvariomis rankomis akių ir nosies gleivinės kol nenuplautos rankos.
• Valyti žaislus ir vystymo stalus. Plauti, valyti bet kokius paviršius, kurie užteršti vaiko šlapimu ar seilėmis.
• Praktikuoti saugius lytinius santykius. Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.

CMV infekcijos specifinei profilaktikai yra kuriamos vakcinos ir eksperimentinės vakcinos jau išbandytos. Eksperimentinės vakcinos nuo žmogaus citomegalo viruso (CMV) infekcijos, kuri kelia pavojų besivystančiam vaisiui, po organų persodinimo, pacientams, kurių susilpnėjusi imuninė sistema, pasirodė saugesnės ir efektyvesnės nei ankstesnės vakcinos, padėsiančias užkirsti kelią infekcijos visuotiniam plitimui.