Paula Sungailė

Gydytoja mamologė teigia, kad krūtų ligų išsivystymą lemiantys rizikos faktoriai yra nuolat tyrinėjami, o susirgimą gali lemti daug skirtingų priežasčių.

„Rizika susirgti krūties vėžiu žymiai didėja su amžiumi, šią diagnozę dažniausiai išgirsta vyresnės nei 40 metų moterys, tačiau susirgimų nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientėms, ypač atvejais, jeigu moterys turi bent vieną krūties vėžiu susirgusią pirmos eilės giminaitę – močiutę, mamą ar seserį. Tokiu atveju rizika susirgti pačioms padidėja nuo 2 iki 4 kartų, o turinčioms BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas, tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu rizika padidėja iki 80 proc.“.

Įtakos krūties vėžio išsivystymui gali turėti ir endogeniniai moteriški hormonai (estrogenas, estradiolis), ankstyvas menstruacinis ciklas, vėlyva menopauzė (55 m. ir vėliau) bei iki 30 metų amžiaus gauta jonizuojanti spinduliuotė į krūtų sritį dėl tam tikros ligos. Karcinogeninį bei ko-karcinogeninį poveikį organizmo ląstelių funkcionavimui gali turėti ir geležies perteklius kraujyje.

Atlikti tyrimai rodo, jog kiaušidžių pašalinimo operacija krūties vėžio išsivystymo riziką sumažina net 75 proc.

P. Sungailės teigimu, profilaktiniai krūtų tyrimai leidžia nustatyti krūties vėžį ankstyvoje susirgimo stadijoje, laiku pradėti gydymą ir pagerinti išgyvenamumo rodiklius.

„Mamografija – tai rentgenologinis tyrimas, svarbiausias krūtų ligų vaizdinis diagnostikos metodas, kuris rekomenduojamas vyresnio amžiaus moterims. Mamografijos tyrimo metu galima atskirti pagrindinius pakitimus: darinius, krūties parenchimos deformacijas, asimetrinius parenchimos tankumo pokyčius, kalcinatus. Tuomet gydytojas vertina pakitimus, jų formą bei išsidėstymą ir sprendžia, ar požymiai būdingi gerybiniams, ar piktybiniams susirgimams“, – pasakoja gydytoja mamologė.