Herpes Simplex virusas šlapime (HSV1/2) (PGR)

Herpes simplex 1/2 infekcijos perduodamos per kontaktą su HSV herpes žaizdose, gleivinės paviršiuose, lytinių organų sekrete ar burnos sekrete. HSV-1 ir HSV-2 gali išsiskirti iš normaliai atrodančios burnos ar lytinių organų gleivinės ar odos. Paprastai žmogus gali užsikrėsti HSV-2 tik lytinių organų kontakto su asmeniu, sergančiu HSV-2 infekcija, metu. Tačiau oralinis lytinis aktas iš asmens, užsikrėtusio oraliniu HSV-1, gali sukelti lytinių organų HSV-1 infekciją. Perdavimas dažniausiai įvyksta kontaktuojant su užsikrėtusiu partneriu, kuris neturi matomų pažeidimų ir kuris gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Dauguma asmenų, užsikrėtusių HSV, yra besimptomiai arba jiems būdingi labai lengvi simptomai, kurie nepastebimi arba yra painiojami su kitomis odos ligomis. Kai pasireiškia simptomai, pūslelinės pažeidimai paprastai atsiranda kaip viena ar kelios pūslelės ant lytinių organų, tiesiosios žarnos, burnos, aplink juos. Vidutinis pradinės herpeso infekcijos inkubacinis laikotarpis yra nuo 2 iki 12 dienų po kontakto. Pūslelės plyšta ir palieka skausmingas opas, kurios gijimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių savaičių. Šių simptomų atsiradimas vadinamas pirmuoju herpeso „protrūkiu“ arba epizodu. Klinikinės genitalijų pūslelinės apraiškos skiriasi nuo pirmojo ir pasikartojančio (t. y. vėlesnio) protrūkio. Pirmasis herpeso protrūkis dažnai siejamas su ilgesniu gijimo periodu, padidėjusiu viruso plitimu (dėl to padidėja HSV perdavimo tikimybė) ir sisteminiais simptomais, įskaitant karščiavimą, kūno skausmus, limfmazgių padidėjimą ar galvos skausmą.