Herpes SV1 Ir SV2 IgM nustatymas

Herpes simplex antikūnai yra dviejų rūšių: IgG ir IgM. Antikūnai IgM rodo, kad organizmas kontaktavo su herpes simplex sukėlėju palyginti neseniai (šviežia infekcija arba dabar organizme esanti infekcija). Antikūnai IgG gali rodyti dvi klinikines situacijas: 1) anksčiau persirgta Herpes simplex infekcija; 2) šviežia Herpes simplex infekcija ar reinfekcija tuo atveju, jeigu IgG titrai greitai didėja – maždaug 4 kartus ar daugiau per 14 dienų.

Optimaliausias laikas imti medžiagą tyrimui – praėjus keturioms paroms nuo herpes simplex virusinio encefalito pradžios.

Lytinių organų herpesvirusinę infekciją, arba kitaip žinomą pūslelinę, sukelia 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2).

HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 – genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.

Oralinių lytinių santykių metu 1 tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o 2 tipo – burną. HSV perduodamas sąlyčio (per seiles, pūslelių skystį), gimdymo metu ir lytiškai santykiaujant. HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama per sąlytį su pažeista burnos ar lūpų gleivine, HSV-2 infekcija – per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Didžiausia tikimybė užsikrėsti HSV, jei šia infekcija užsikrėtęs asmuo turi klinikinių požymių – pūslelių. Užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą ir neturėdamas ligos požymių.