Cinko biologinė svarba

Cinko žmogaus organizme yra 1,4-2,4 g. Jo yra visuose organizmo audiniuose, daugiausia – skeleto raumenyse, kauluose, odoje, plaukuose, mažiau – vidaus organuose.

Daug cinko reikia kraujo gamyboje, reguliuojant ląstelių dauginimąsi, lytiniam brendimui, augimui, liaukų veiklai, kasos funkcijai, jis įeina į insulino ir šarminės fosfatazės sudėtį, turi įtakos nagų ir plaukų augimui ir t.t.

Žmogus per parą su maistu turi gauti 3-15 mg cinko. Maitinantis mišriu maistu, cinko pasisavinama apie 40%. Iš gyvulinių maisto produktų cinkas pasisavinamas geriau negu iš augalinių, kurių baltymai turi daug fitino rūgšties.

Laktacijos metu su moters pienu per parą išsiskiria iki 25% cinko. Įdomu tai, kad iš motinos pieno kūdikiai pasisavina iki 90% jame esančio cinko, o iš pieno mišinių – tik 10-15%.

Su cinko deficitu susiję augimo sutrikimai, lytinio brendimo sulėtėjimas, anemija, hepatosplenomegalija. Trūkstant cinko padidėja jautrumas infekcijai, lėčiau gyja žaizdos, sumažėja apetitas, blogai pasisavinamas vitaminas A.

Pagrindiniai cinko šaltiniai yra mėsa ir mėsos produktai (100 g mėsos yra 1,5-20 mg cinko), austrės (100 g yra 100 mg cinko), krevetės; iš augalinės kilmės maisto produktų – kruopos, graikiški riešutai, moliūgų sėklos, grybai, citrusiniai vaisiai, morkos, burokėliai, česnakai. Piene ir pieno produktuose cinko yra mažai.