I – V 07:00-21:00

VI – VII 08:30-20:00

lt en

Jūsų krepšelis yra tuščias

Išsirinkę tyrimus spauskite mygtuką "Į krepšelį"

Registracija internetu

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas (EE) – sunki gamtinė židininė virusinė liga, viena iš virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Kaip užsikrečiama?

EE sukelia erkinio encefalito virusas (EEV), kuriuo užsikrečiama įsisiurbus erkei arba per pieną:

  • Europoje ir Lietuvoje EEV virusą dažniausiai platina Ixodes ricinus erkės. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.
  • Rečiau erkiniu EE galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą karvių ir ožkų pieną bei jo produktus. EEV žūsta virinant pieną 2 minutes, o esant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Ligos simptomai

Pirmuosius Erkinio encefalito simptomus žmogus gali pajausti praėjus 1-2 savaitėms po infekuotos erkės įkandimo. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmosios ligos fazės metu, kuri trunka 1-8 dienas, pasireiškia nespecifiniai požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai.

Po pirmosios stadijos eina „tariamo pasveikimo“ periodas, galintis trukti 1-33 dienas, dažniausiai 5-8 dienas. Jeigu šis laikotarpis trunka apie 24 valandas ar žmogus nepajaučia pagerėjimo, tuomet liga yra vienbangė.

Antrosios ligos fazės metu nustatomi centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. Šiuo periodu pasireiškia simptomai: pykinimas, vėmimas, karščiavimas, galvos skausmas, svaigimas. Stipresnė ligos forma pasireiškia sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimais, galvos nervų pažeidimais.

Skiepai nuo erkinio encefalito

Efektyviausia profilaktikos priemonė kovai su erkiniu encefalitu – skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Patariama pradėti skiepytis žiemą ar ankstyvą pavasarį, kol erkių aktyvumas yra mažesnis.

Vakcinavimo schemos yra dviejų tipų: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės vakcinavimo schemos metu pirmosios dvi dozės įskiepijamos kas 1-3 mėn., o trečioji dozė gali būti skiriama praėjus 5–12 mėn. nuo antrosios dozės. Pagreitinta vakcinavimo schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną arba jo metu. Antroji dozė gali būti įskiepijama praėjus mažiausiai 2 savaitėms po pirmosios dozės, o trečioji gali būti įskiepijama praėjus 5-12 mėn. nuo antrosios dozės.

Verta paminėti, kad jeigu po pirmos skiepo dozės vakcinacijos procesas nutrūko, schema turi būti pradėta iš naujo, nes imunitetas dar nėra pilnai susiformavęs ir tikimybė susirgti EE išlieka.

Pacientams iki 60 metų pakartotina vakcinacija nuo erkinio encefalito rekomenduotina po 3 metų nuo pirmo kurso pabaigos. Jie turėtų būti kartojami kas 3–5 metus.

Skiepus nuo erkinio encefalito rekomenduojame visiems, ypač jeigu daug laiko praleidžiate, atostogaujate ar iškylaujate miškingose teritorijose, dirbate miškuose, laukuose, užsiimate žemdirbyste.

Laimo ligos diagnostika

Laimo liga – infekcinė liga, kurią sukelia borelijos bakterijos. Žmogui ją perneša borelijos bakterijomis užsikrėtusios erkės, prieš tai įsisiurbusios laukiniams gyvūnams. Dažniausiai Laimo liga užkrečiamas žmogus kai erkė išbūna įsisiurbusi 24 valandas ir daugiau.

Laimo ligos simptomai gali būti jaučiami per mėnesį nuo užsikrėtimo ir atsirasti bėrimai, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos ir kiti kūno skausmai, kaklo standumas, patinti limfmazgiai. Laiku negydant, gal atsirasti kiti įsisenėjusios Laimo ligos požymiai: migruojanti eritema, sąnarių skausmas, neurologinės problemos.

Užkrėtus, žmogaus organizmas gamina antikūnus. Ankstyvoje ligos stadijoje organizmas gamina IgM klasės antikūnus, vėliau ima gaminti IgG klasės antikūnus.

Laimo ligos kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus bent 2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Ligos IgG antikūnų kiekio kraujyje tyrimas naudojamas vėlesnėse ligos diagnostikos stadijose ir Laimo ligos gydymo metu.

Įsisiurbusios erkės pašalinimas

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, svarbu kuo greičiau sureaguoti ir ją pašalinti. Nesvarbu, ar žmogus yra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, parazitą būtina ištraukti ir nepamiršti stebėti savo savijautos. Jei per ateinančias savaites jaučiami peršalimo ir gripo simptomai arba erkės įsisiurbimo vietoje atsiras Laimo ligą indikuojanti raudona apvali dėmė, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą.

Norint ištraukti įsisiurbusią erkę patiems, reikės pasinaudoti dezinfekuotu pincetu. Pincetu atsargiai suimkite erkės kūnelį kuo arčiau galvos. Tvirtai laikydami staigiai traukite erkę į save – tokiu būdu turėtų išsitraukti kartu kūnelis ir galva. Jeigu erkės galva liko odoje, palaukite, kol organizmas pats ją pašalins. Nepamirškite vandeniu nuplauti pažeistą odos vietą ir ją dezinfekuoti.

Svarbu paminėti, kad ant įsisiurbusios erkės negalima tepti aliejaus ar kitų kremų bei tepalų. Erkė nuo riebalų pradeda dusti, todėl išskiria beveik dvigubai daugiau nuodų.