Pasaulinė psichikos sveikatos diena: psichologo M. Patašiaus patarimai kaip pasirūpinti savimi

Psichikos sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis mūsų kasdienės gerovės jausmą, santykių kokybę bei gebėjimą susidoroti su stresu ir gyvenimo iššūkiais. Rūpinimasis savo psichine būsena gali padėti būti laimingesniems, produktyvesniems ir efektyviau valdyti emocijas. Net 93 proc. jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais, todėl minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, jaunus žmones skatiname rūpintis savo emocine sveikata ir ugdyti atsparumą. Dalinamės medicinos psichologo Manto Patašiaus patarimais, padėsiančiais užtikrinti savo emocinę gerovę bei pasirūpinti psichikos sveikata.

Kaip galime išmokti efektyviau valdyti savo emocijas kasdienėse situacijose?

„Tai, kad jaučiame vienokias ar kitokias emocijas (galbūt ne visada malonias) yra visiškai natūralus dalykas. Vertėtų į savo emocijas pasigilinti, pasvarstyti, ką mums tai sako apie situaciją ir mus pačius. Kai kuriais atvejais, tam tikros emocijos gali mus tarsi „graužti iš vidaus”, todėl jas galime išreikšti įvairiais socialiai priimtinais būdais - pavyzdžiui, pykčio valdymui padėti gali sportinė veikla."

Ką rekomenduotumėte tiems, kurie nuolat patiria nerimą?

„Svarbu suprasti, kad nerimas yra tokia svarbi ir reikalinga žmogaus emocija kaip ir visos kitos. Mes negalime padaryti, kad nerimo visiškai nejaustume, tačiau per didelis nerimo lygis gali trukdyti žmogui kasdieninėje veikloje. Nerimo valdymui gali padėti relaksacijos, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, o jei pačiam susitvarkyti su nerimu nebepavyksta, pravartu kreiptis į specialistus."

Kaip galime pagerinti savo savivertę ir nustoti lyginti save su kitais?

„Rekomenduočiau riboti laiką praleistą socialiniuose tinkluose, kur dažnai matome vien sėkmingus, laimingus žmonės, nematydami kitos jų kasdienybės pusės."

Kokie yra pirmi žingsniai, kuriuos galime žengti norėdami įveikti emocinį perdegimą?

„Didelis darbo krūvis, nevaldomas stresas gali prisidėti prie perdegimo atsiradimo. Svarbu laiku imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti atsiradusius simptomus ir išspręsti problemą. Būtina leisti pailsėti ne tik savo kūnui, bet ir protui, o tai padaryti gali padėti mėgstamos veiklos, atsitraukimas nuo darbo. Taip pat reikėtų sureguliuoti savo darbo krūvį taip, kad liktų laiko, kurį būtų galima skirti pačiam sau. Kuomet nepavyksta pačiam įveikti perdegimo, rekomenduojama kreiptis į specialistus."

Kaip galime susitvarkyti su neigiamomis mintimis ir jas pakeisti pozityvesnėmis?

„Rekomenduočiau paanalizuoti, su kuo susijusios tos neigiamos mintys ir kiek jos iš tikrųjų yra pagrįstos. Galima išrašyti neigiamas mintis (pvz., man niekas nesiseka, aš nesu mylimas) ant popieriaus lapo ir pasvarstyti, ar jos logiškos, ar joms galime atrasti įrodymų iš savo gyvenimo. Greičiausiai suprasime, kad dalis šių minčių visiškai neatspindi realios situacijos ir tėra mūsų pačių įsitikinimai, traukiantys mus žemyn."

Ką daryti, jeigu dėl aplinkinių nuomonės dvejoji kreiptis pagalbos į specialistą?

„Nors visuomenėje sparčiai mažėja stigma kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kartais vis tiek susiduriama su neigiama aplinkinių nuomone šiuo klausimu. Tokiu atveju galime pasvarstyti, kas svarbiau - psichinė sveikata ir gerovė ar aplinkinių nuomonė? Jeigu susergame kokia nors liga, jaučiame įvairius kūno negalavimus, paprastai nemąstome, ką apie tai mano kiti žmonės, o tiesiog kreipiamės į gydytojus.  Taip turėtų būti ir susidūrus su psichologiniais sunkumais."

Kokie yra trys paprasti būdai, kaip kasdien rūpintis savo psichikos sveikata?

„Lygiai taip pat kaip rūpinamės savo fizine sveikata, svarbu pasirūpinti ir psichine gerove. Tam gali padėti keli labai paprasti būdai. Pirmiausia, būtina skirti laiko sau - užsiimti malonumą teikiančiomis veiklomis, užtikrinti tinkamą poilsio ir miego režimą. Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo bei tinkamos mitybos. Antra, mūsų gyvenime labai svarbus yra bendravimas, tad svarbu megzti socialinius ryšius ir juos palaikyti su kitais žmonėmis. Ir trečia, tikslų kėlimas mūsų gyvenime ir jų siekimas padeda mums judėti pirmyn."

Ką galime padaryti, jei jaučiame nuolatinį stresą darbe ar mokykloje?

„Yra du klasikiniai streso įveikos būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas. Pirmuoju būdu siekiame pašalinti problemą, sumažinti streso šaltinio įtaką mums. Pavyzdžiui, tai gali būti aplinkos pakeitimas ar darbo krūvio susimažinimas. Tai yra mūsų pastangos pakeisti situaciją taip, kad sumažintume patiriamo streso lygį. Kuomet negalime išspręsti problemos, galime taikyti antrąjį, į emocijas orientuotą, streso įveikos būdą. Vadinasi, kai negalime pakeisti situacijos, bandykime pakeisti savo požiūrį į ją. Atsipalaiduoti ir sumažinti streso kiekį mums gali padėti ir įvairios relaksacijos bei kvėpavimo pratimai."

Kokie patarimai padėtų geriau susitvarkyti su nemiga ir pagerinti miego kokybę?

„Labai svarbu turėti tinkamą miego rutiną. Nors atrodo, kad tai paprastas dalykas, bet visgi, ne taip dažnai įgyvendinamas. Geriausia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, o prieš miegą reikėtų nesinaudoti telefonu ir kitais mėlyną šviesą skleidžiančiais prietaisais, nes tai gali turėti įtakos užmigimo laikui. Laiką prieš miegą galima skirti atpalaiduojančiai veiklai - tam puikiai tinka skaitymas. Miegamajame neturėtų būti užsiima kita veikla - dirbama, valgoma, o miego metu kambarys turėtų būti tamsus, tinkamos (kiek vėsesnės) temperatūros, be išorinių dirgiklių (pvz., triukšmo)."

Ką patartumėte žmonėms, kurie sunkiai randa laiko rūpintis savimi dėl užimtumo?

„Savo gyvenime nuolat keliame prioritetus, tad reikėtų pasvarstyti, kurią vietą užima noras užtikrinti gerą savijautą. Reikėtų suprasti, kad neturėdami laiko pasirūpinti savimi, mes sukuriame pagrindą fizinės ir psichinės sveikatos problemoms atsirasti. Tad vertėtų permąstyti, kaip pakeisti savo gyvenimą taip, kad atsirastų laiko sau pačiam."