Sveikatos priežiūros specialistai atskleidžia, kodėl nuo gripo skiepytis reikia kasmet
Sergamumas gripu Lietuvoje po truputį auga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, didžiausias sergamumas gripu, ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga fiksuojamas Vilniaus apskrityje. Sveikatos specialistai ragina nedelsti ir pasiskiepyti nuo gripo, kuris gali baigtis rimtomis komplikacijomis netgi jauniems ir darbingiems asmenims, rašoma komunikacijos agentūros „Idea prima“ pranešime žiniasklaidai.
.jpg)
NVSC duomenimis, kasmet Lietuvoje gripu suserga apie 100 tūkstančių žmonių, o visame pasaulyje – net pusė milijardo. Dėl gripo komplikacijų paūmėja lėtinės ligos, taip pat gripas gali komplikuotis į plaučių uždegimą, baigtis miokardo infarktu ar net širdies persodinimu. Tokios komplikacijos per metus pasaulyje nusineša nuo 200 tūkst. iki milijono gyvybių. To neišvengiama ir Lietuvoje: praėjusį sezoną šalyje registruotas rekordinis per pastaruosius metus mirties atvejų skaičius – nuo gripo mirė 27 asmenys, 2 iš jų – mokyklinio amžiaus vaikai.
Kodėl skiepai nuo gripo yra efektyviausia apsaugos priemonė?
Klinikos „Rezus“ šeimos gydytoja Urtė Dumbliauskaitė sako ypač dažnai susidurianti su jaunų, darbingo amžiaus žmonių klausimais apie skiepus nuo gripo.
„Dažniausi klausimai būna: sportuoju, stiprinu imunitetą, ar tikrai būtina ir verta skiepytis, ar tikrai nesusirgsiu, jei pasiskiepysiu. Atsakydama į šiuos klausimus pabrėžiu, kad skiepai nuo gripo yra itin svarbūs bet kokiame amžiuje. Pasiskiepydami ne tik apsaugome save nuo ligos ir su tuo susijusių nedarbo bei gydymo išlaidų, bet ir prisidedame prie bendros visuomenės sveikatos. Skiepai sumažina sergamumą ir gripo plitimą, taip išvengiame sunkių gripo formų, hospitalizacijos ir bakterinių komplikacijų, kurių gydymui skiriami antibiotikai. Tai ypač aktualu, nes mažinant antibiotikų vartojimą padedame mažinti antimikrobinį atsparumą“, – teigia šeimos gydytoja U. Dumbliauskaitė.
Ji pabrėžia, kad kol kas niekas nėra sukūręs geresnės priemonės kovai su gripu nei skiepai.
„Svarbu žinoti ir suprasti, kaip kuriamos vakcinos. Gripo virusai skirstomi į A, B ir C tipus, o pavojingiausi yra du pirmieji. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka virusų kaitą ir prognozuoja, kokio tipo virusas yra labiausiai tikėtinas konkrečiais metais. Pagal šios organizacijos rekomendacijas ir kuriamos vakcinos. Kai vakcinų sudėtis gerai atitinka tais metais dominuojantį gripo tipą, tuomet skiepų efektyvumas siekia nuo 70 iki 90 procentų. Bet kuriuo atveju tai yra tinkamiausia apsauga tiek nuo sunkesnių gripo atvejų, tiek nuo jo sukeliamų komplikacijų“, – sako gydytoja.
Pasak „Rezus“ klinikos šeimos gydytojos, skiepytis būtina kiekvienais metais, kadangi vakcina yra veiksminga vidutiniškai iki dvylikos mėnesių. Tačiau jau praėjus pusmečiui nuo skiepo antikūnų žmogaus organizme sumažėja maždaug dvigubai.
Šeimos gydytojos U. Dumbliauskaitės teigimu, vis dar yra manančių, jog skiepai gali sukelti lengvos formos gripą, tačiau iš tiesų tai yra mitas – vakcinose nėra gyvo gripo viruso.
„Kai kuriems žmonėms dūrio vieta gali parausti ar net šiek tiek skaudėti, tačiau tai yra visiškai normali reakcija, kuri praeina per porą dienų. Tokia reakcija įrodo, kad organizmas kaip tik reaguoja į vakciną ir rengiasi apsaugai nuo ligos. Kita vertus, šaltuoju metų laiku plinta ne tik gripo virusai – dažnai pasitaiko paprasčiausias peršalimas, kuris gali būti painiojamas su gripu. Pastarasis sudėtingesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, netgi kraujo užkrėtimą. Dar blogesnės komplikacijos yra smegenų ar širdies raumens uždegimai. Siekiant jų išvengti, skiepytis derėtų kiekvienais metais. Juolab kad pasiskiepijęs žmogus ne tik apsisaugo nuo galimų komplikacijų, tačiau pasirūpina ir artimaisiais, netapdamas viruso platintoju“, – teigia U. Dumbliauskaitė.
Įdomu pastebėti, kad specialistų teigimu, skiepai nuo gripo mažina riziką susirgti insultu ir miokardo infarktu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.