Vėžio žymenų tyrimai

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveikos, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.

Sveikos žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau - lygis viršija normalų. 

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.

Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai:

• Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio
• Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą
• Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo

Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai - žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis kraujyje - nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.

• Kiaušidžių vėžio žymens (CA 125) kiekis dažniausiai padidėja sergant epiteline kiaušidžių adenokarcioma. Nustatytas padidėjęs jo kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir daliai pacienčių aptikti ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžį. Nustatyti žymens kiekį kraujyje gali būti naudinga tiek pirminei kiaušidžių vėžio diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui bei ligos eigai po gydymo stebėti.
• Karcinoembrioninis antigenas (CEA) - jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio vėžio rūšių klinikinį stebėjimą (tai nespecifinis žymuo nustatant pirminį naviką, tačiau jis įrodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis). Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos navikus po gydymo. CEA tyrimas laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui stebėti, jo eigai prognozuoti. Pooperaciniu periodu šis tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Rūkantiems šis žymuo gali būti padidėjęs ir nesant onkologinės ligos.
• Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) - pasirinktinas stebėti skrandžio, mukozinės kiaušidžių karcinomos bei virškinimo trakto vėžio eigai stebėti gydymo metu.
• Krūtų vėžio žymui (Ca 15-3) - pagrindinės jo tyrimo indikacijos yra sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo bei metastazių.
• Kasos vėžio ir virškinamojo trakto navikų žymuo (Ca 19-9). Tai labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kiekvienam vyresniam nei 45m. amžiaus pacientui, kuris turi negalavimų viršutinėje pilvo dalyje (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Šio žymens kiekį verta nustatyti, jeigu neaiškūs, neryškūs ligos požymiai tęsiasi dvi tris savaites, o jokių akivaizdžių patologinių procesų surasti nepavyksta.
• Kepenų karcinomos ir sėklidžių vėžio žymuo alfafetoproteinas (AFP) - naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, taip pat stebint ligos eigą. AFP pasirinktinas kaip vienas iš metodų, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį, o ypač stebėti jo eigą.
• Lytinių ląstelių navikų ir trofoblastinių ligų žymuo chorioninis gonadotropinas (β-hCG) - jo kiekio kraujyje tyrimas atliekamas kaip vienas iš būdų, padedančių nustatyti embrioninių ląstelių, ypač sėklidžių, navikus, taip pat ligos eigai stebėti. Žymens kiekis padidėja ir esant trofoblastiniams pacentos navikams.
• Diferencijuoto skydliaukės vėžio žymuo tiroglobulinas (TG) - jo kiekio kraujyje tyrimas naudojamas diferencijuoto skydliaukės vėžio diagnostikoje (papiliarinė-folikulinė karcinoma), o ypač stebėti šio vėžio eigą.
• Dimerinis baltymas (S 100) - aptinkamas daugelyje melanomos ląstelių, jo kiekis kraujyje tiriamas gydant pacientus, sergančius piktybine melanoma. Gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą.
• Bendrasis prokolageno tipo propeptidas (P1NP) - tikrasis kaulų formavimosi žymuo, kraujyje atsiranda formuojantis kolagenui, sudarančiam 90 proc. kaulų masės. P1NP kiekio kraujyje tyrimas leidžia nustatyti ankstyvąsias prostatos bei kitų vėžių metastazes kauluose anksčiau negu tai įmanoma naudojant kaulų scintigrafiją.