Vaistų efektyvumo (farmakogenetinis) tyrimas

KĄ ATSKLEIDŽIA VAISTŲ EFEKTYVUMO TYRIMAS?

Vaistų efektyvumą

Kokios vaistų veikliosios medžiagos tinka pacientui, yra veiksmingos ir nesukelia šalutinio poveikio.

Organizmo metabolizmą

Kaip paciento organizmas įsisavina skirtingus vaistus.

Vaistų dozavimą

Kokia yra pacientui gydyti efektyviausia vaistų dozė.

Vaistų suderinamumą

Kaip derinti paciento vartojamus vaistus tarpusavyje.

KAM SKIRTA?

Pacientams, vartojantiems ar ketinantiems vartoti psichotropinius, kardiologinius, skausmą malšinančius ar kitus vaistus.

Tai paciento personalizuotam gydymui skirtas tyrimas, kai medikamentai parenkami individualiai pagal paciento DNR, t. y. jo genuose užkoduotą informaciją.

Tyrimo ataskaitoje pateikiama informacija skirta tik gydytojui, kuris pagal gautus duomenis gali parinkti ir skirti medikamentus bei tolesnį gydymą. Kartą atlikus vaistų efektyvumo tyrimą, jo kartoti daugiau nebereikia, o esant poreikiui, iš to paties tyrimo galima parinkti įvairius – psichotropinius, kardiologinius, skausmą malšinančius ir kitus vaistus.

KODĖL NAUDINGA?

Kiekvienas žmogus turi savo individualų genetinį kodą, dėl kurio pacientams su vienoda diagnoze tie patys vaistai veikia skirtingai.

PSICHIKOS LIGOS IR PSICHOTROPINŲ VAISTŲ PARINKIMAS

• Dažnai psichotropiniai vaistai skiriami kompleksiškai – keli jų deriniai, taip pat psichikos ligomis sergantys žmonės serga ir kitomis gretutinėmis ligomis, vartoja papildomų vaistų. Nuspėti, kaip tarpusavyje sąveikaus visi vaistai, labai sudėtinga.
• Tinkamus psichotropinius vaistus labai svarbu vartoti nuo pat gydymo pradžios, nes dėl netinkamų vaistų ar netinkamos jų dozės organizme gali įvykti negrįžtami procesai, dėl kurių gydymas ligai progresavus tampa mažiau veiksmingas.
• 40–70 proc. atvejų medikamentinis gydymas psichotropiniais vaistais yra neefektyvus, o net 7 proc. ligonių patiria sunkų gydymo šalutinį poveikį*. Taip pat ir todėl, kad gydytojai pacientui psichotropinius vaistus skiria „bandymo-klaidos“ principu: skiriami vieni vaistai po kitų, kol atrandamas paciento būklę teigiamai veikiantis medikamentas, tačiau tai gali trukti labai ilgai arba medikamentas iš viso gali būti neatrastas.

ŠIRDIES BEI KRAUJAGYSLIŲ LIGOS IR KARDIOLOGINIŲ VAISTŲ PARINKIMAS

• Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 18 mln. žmonių. Lietuvoje vidutiniškai kasmet širdies ir kraujagyslių sukeliamos ligos pasiglemžia apie 24 tūkst. gyvybių – tai sudaro daugiau nei 50 proc. visų mirčių mūsų šalyje.
• Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje didelės rizikos šalių, aterosklerozė ir jos sukeliamos kardiovaskulinės sistemos ligos įgavo sunkiai valdomos epidemijos mąstą.
• Tyrimas rekomenduojamas siekiant efektyviai skirti kraują ir kraujodarą veikiančius kardiologinius vaistus (varfariną, klopidrogelį ir kt.).
• Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2014 m. vien antitrombozinio vaisto varfarino (7,5 mg) buvo suvartota 9,590 DDD/1000/d (nustatytų paros dozių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų per parą).  Šis skaičius kasmet auga.
• Gydytojas kardiologas ar šeimos gydytojas neretai pastebi, kad, skiriant vieną dažniausiai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vartojamų kardiologinių vaistų – klopidrogelį, kuris turėtų mažinti trombocitų agregaciją, maždaug trečdalis ligonių nepasiekia reikiamo gydomojo poveikio**, o netinkama šio vaisto dozė gali sukelti net žmogaus mirtį.

Tyrimas reikalingas siekiant parinkti tinkamus kardiologinius vaistus bei jų dozę ir sudaryti individualų paciento gydymo planą: venų trombozės, plaučių embolijos profilaktikai ir gydymui; širdies vožtuvų ligos gydymui; komplikacijų, susijusių su prieširdžių virpėjimu arba širdies vožtuvo pakeitimu, kontrolei; gydymui po miokardo infarkto; tromboembolinių komplikacijų profilaktika ir kt.

Tyrimas atliekamas iš skruostų nuograndų imant mėginį

Atlikimo terminas: 3-5 savaitės.