Vitaminas B12

Vitamino B12 tyrimas naudojamas norint išsiaiškinti, kodėl pasireiškia makrocitinė anemija (MCV ir MCH rodikliai padidėja, randama anemija, silpnumas, trombocitopenija, būdingi granulocitų morfologijos pokyčiai, megaloblastai kaulų čiulpuose).

Vitamino B12 nustatymas leidžia diferencijuoti tokias būkles: skrandžio patologiją, alkoholizmą, folio rūgšties deficitą, hipoplastinę anemiją, neaiškios kilmės trombocitopeniją, neurologinius simptomus, galinčius turėti ryšio su vitamino B12 deficitu (vibracijos jutimo sutrikimai, parestezijos), malabsorbciją, megaloblastinę anemiją, mieloleukemijos formas, žarnyno patologiją (divertikuliozė, helmintai ir t.t.). Daugelis medikamentų slopina vitamino B12 pasisavinimą žarnyne (barbitūratai, antidiuretikai, kontraceptinės priemonės, priešdiabetiniai medikamentai, vartojami į vidų, daugelis citostatikų).

Vitamino B12 žmogaus organizmas nesintezuoja. Jo trūkumas gali pasireikšti dėl:

1. skrandžio patologijos (gleivinės erozijos, vėžiai, operuotas skrandis – todėl skiriama parenteralinė medikamento forma);
2. kaulų čiulpų patologijos – megaloblastinė idiopatinė anemija;
3. žarnyno patologijos – Crohn liga, divertikulai, helmintai, gleivinės pažeidimai, malabsorbcija;
4. kartais – lėtinės kasos patologijos;
5. kartais – kepenų patologija (kepenų patologija beveik visada sukelia makrocitinę anemiją, bet čia vyraujantis komponentas yra folio rūgšties trūkumas);
6. retai – transportinių baltymų ir kobalto metabolizmo sutrikimai;
7. medikamentai;

Makrocitines anemijas gali imituoti leukemija ir preleukeminės būklės. Svarbu tai, kad vitamino B12 kaupimasis ir pasišalinimas iš organizmo yra lėti, inertiški, mėnesius užtrunkantys procesai. Jie gali būti kontroliuojami laboratoriniais tyrimais.