ŽPV aukštos rizikos (16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68) genotipų nustatymas

Aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali sukelti piktybinius navikinius susirgimus, tokius kaip gimdos kaklelio vėžys, rečiau analinį, vulvos, makšties, varpos ir orofaringinį vėžį. Pagrindiniai aukštos rizikos ŽPV tipai yra 16 ir 18, tačiau yra ir kitų tipų, tokių kaip 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68,  kurie taip pat  veikia patogeniškai.  Infekavus epitelio ląsteles, aukštos rizikos ŽPV vykdo ląstelių DNR pažeidimus, kurie, jei lieka nepakitę ir nesunaikinti imuninės sistemos, sukelia ilgalaikę infekciją ir galiausiai vėžinę transformaciją. Daugeliu atvejų pirminė ŽPV infekcija yra besimptomė ir gali būti eliminuojama imuninės sistemos per 1-2 metus. Kai kuriais atvejais virusas lieka latentinės būklės, nesukeldamas jokių simptomų ar matomų pokyčių. Ši būsena gali trukti metus ar net dešimtmečius. Jei virusas sukelia ląstelių pokyčius, pradeda vystytis gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija (CIN), kuri yra ankstyva vėžio forma. Jei CIN progresuoja ir nėra gydomas, jis gali virsti invaziniu gimdos kaklelio ar kitų vietų vėžiu. Pap tepinėlis ir molekuliniai ŽPV tyrimai yra rekomenduojami siekiant anksti aptikti navikinius pokyčius, ypač moterims nuo 21 metų amžiaus ar pradėjus lytinį gyvenimą.